An initiative of :




Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto



Food-Info.net> Maisto produktai > Arbata

Arbatos auginimas

Augalas

Arbata yra Camellia šeimos visžalis augalas, kurio gimtinė Kinija, Tibetas ir šiaurės Indija. Yra dvi pagrindinės arbatos augalų rūšys. Smulkialapė rūšis, žinoma kaip Camellia sinensis, klesti vėsiuose, kalnuotuose centrinės Kinijos ir Japonijos regionuose. Plačialapė rūšis, žinoma kaip Camellia assamica, geriausiai auga drėgname, tropiniame klimate, esančiame Šiaurės Indijoje bei Szechuan ir Yunnan Kinijos provincijose. Augalas tamsiai žaliais blizgiais lapais ir mažais, baltais žiedais.


(Šaltinis)

Yra begalė hibridų, kurie kilę iš šių dviejų rūšių bei prisitaikę prie įvairių augimo sąlygų.

Pasak senovės kiniečių “geresnės kokybės arbata aukštuose kalnuose”. Aukščio ir kalnų migla padeda apsaugoti nuo stiprių saulės spindulių ir išlaikyti tinkamą temperatūrą bei drėgmę, kad lapai vystytųsi iš lėto ir išliktų švelnūs. Kaip ir vyno, arbatos skoniui ir kokybei įtakos turi aplinka (dirvožemis, klimatas bei aukštis) ir arbatos gamintojas (kuris nusprendžia kada ir kaip lapai bus nuskinami ir kaip jie bus perdirbami).

Daugelio arbatos augalų augimo fazė ir ramybės periodas dažniausiai būna žiemos metu. Lapai skinami kai pasirodo nauji arbatos ūgliai (arba kai "suveši"). Šiltesnio klimato regionuose, augalai veši kelis kartus ir lapai gali būti skinami ištisus metus. Vėsesnėse aukštesnėse vietovėse yra nustatytas derliaus nuėmimo laikas. Iš ankstyvo vešėjimo lapų, dažniausiai pavasarinių, būna geriausios kokybės arbata.

Yra keturios pagrindinės arbatos rūšys: žalioji arbata, juodoji arbata, ulongo arbata (juodos kiniškos arbatos rūšis) ir baltoji arbata. Visos arbatos kilę iš to pačio augalo. Arbatos rūšį nulemia specifinė augalo rūšis ir lapų perdirbimo būdas.


Arbatos plantacija Kenijoje (Šaltinis)

Auginimas

Arbata daugiausiai auginama tarp Vėžio ir Ožiaragio atogražų, per metus reikėtų 1000-1250mm kritulių, ideali temperatūra nuo 10 iki 30 °C . Ji auginama 2400 metrų virš jūros lygio.

Arbatos sodai (arbatos žemė) yra ten, kur gali būti sukurtas arbatai būdingas skonis, todėl didelis dėmesys ir priežiūra skiriama kuo geresnėms augimo sąlygoms sudaryti. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais medžiai sodinami taip, kad susidarytų šešėlis ar užuovėja, apsauganti nuo stipraus, dažno Asamo lygumose vėjo.

Augalai sodinami eilėmis, tarp kurių paliekami apytiksliai vieno metro atstumai. Atnaujinimui ir tam tikro aukščio palaikymui, kad būtų patogu nuskinti lapus, krūmai turi būti genimi kas keturis penkis metus. Tai vadinama “Skynimo Stalu”.


(Šaltinis)

Arbatos krūmai geros kokybės arbatą gali sėkmingai užauginti 50-70 metų, tačiau po 50 metų sumažėja derlingumas. Seni krūmai turi būti pakeisti jaunesniais daigynuose auginamais augalais.

Derliaus nuėmimas

Skynimo ciklas priklauso nuo klimato. Naujos atžalos augimo sezono metu turi būti skinamos kas 7-12 dienų. Arbatos derliaus nuėmimas yra varginanti ir daug darbo reikalaujanti (kilogramui neperdirbtos arbatos reikia dviejų - trijų tūkstančių medžių lapų) procedūra, kuriai reikia daug meistriškumo.  

Arbatos skynėjai, išmokyti nustatyti momentą, kada nuskinti švelniausi lapai ir arbata esti geriausios kokybės.

Nuskynus, lapai transportuojami į gamyklas perdirbimui. Laukai dažniausiai būna greta gamyklų.


Arbatos auginimo regionai (Šaltinis)

 


Food-Info.net is an initiative of Stichting Food-Info, The Netherlands

Free counters!