Food-Info.net> Maisto produktai > Prieskoniai ir augalai

Ceiloninis cinamonas (Cinnamomum zeylanicum)

Augalo šeima

Lauraceae (lauramedinių šeima)

Botaniniai sinonimai

Cinnamomum verum

Kilmė

Cinnamomum zeylanicum kildinamas iš Šri Lankos salos (anksčiau vadintos Ceilonu), esančios Indijos pietryčiuose. Jis taip pat aptinkamas Indijos pietvakariuose ir Tenaserimo kalvose Birmoje. Keletą kartų buvo mėginta ceiloninio cinamono medžius auginti kitose pasaulio tropinio klimato vietose, bet jie prigijo tik Seišelių salose.

Naudojamos augalo dalys

Stiebo žievė.

Juslinės savybės

Stipriai aromatingas, saldus, malonus, šiltas, bet vos kartus.

Pagrindinės sudedamosios dalys

Ceiloninio cinamono žievės eteriniame aliejuje (daugiausia 4%) dominuoja du fenil propanoidai cinamaldehidas (3-fenil-akroleinas, nuo 65 iki 75%) ir eugenolis (4-(1-propeno-3-il)-2-metoksi-fenolis, nuo 5 iki 10%). Kiti fenilpropanoidai (safrolis, cinaminės rūgšties esteriai), mono- ir seskviterpenai, nors jų aptinkami tik pėdsakai, taip pat įtakoja cinamono skonį. Kitas, nors aptinkamas labai mažais kiekiais, bet svarbus komponentas, yra 2-heptanonas (metil-n-amil-ketonas). Gleivinių medžiagų kiekis nedidelis (3%).

Iš ceiloninio cinamono lapų išgaunamas kitas eterinis aliejus (1%) pagrindinai susideda iš eugenolio (nuo 70 iki 95%) ir gali būti naudojamas kaip gvazdikėlių pakaitalas. Taip pat aptinkami ir nedideli (nuo 1 iki 5%) cinamaldehido, benzil benzoato ir β-kariofileno kiekiai.

Ceiloninio cinamono žievės ritinėlis

Vartojimas

Ceiloninis cinamonas yra senovinis prieskonis kelis kartus minimas Senajame Testamente, nors iki 16 amžiaus Vakaruose buvo žinomas tik Kinijos cinamonas (cassia). Palyginus su kinietišku prieskoniu, ceiloninis cinamonas pasižymi švelnesniu aromatu ir labiau paplitęs Vakarų rinkoje.

Kadangi ceiloninis cinamonas kilęs iš Pietų Azijos, nieko keisto, kad Šri Lankos ir Indijos virtuvėje naudojamas gausiai. Jis naudojamas tiek deginančiuose jautienos prieskonių mišiniuose Šri Lankoje, tiek subtiliuose, aromatinguose imperatoriškos Šiaurės Indijos virtuvės ryžių patiekaluose (biriyanis ). Cinamonas plačiai naudojamas arbatai aromatizuoti. Šis prieskonis taip pat populiarus visuose regionuose, kur jaučiama persų ir arabų įtaka: Vakarų, Pietvakarių ir Centrinėje Azijoje, Šiaurės ir Rytų Afrikoje.

Nors ceiloninis cinamonas buvo labai populiarus Europoje nuo 16 iki 18 amžiaus, dabar jo svarba sumažėjusi. Vakarų kulinarijoje jis daugiausia naudojamas tik kelių rūšių desertuose; šutinti vaisiai paskaninami cinamono ir gvazdikėlių mišiniu. Aštriuose patiekaluose cinamonas naudojamas retai.

Indijoje naudojama nemalta ceiloninio cinamono žievė; žievės gabaliukai kaitinami karštame aliejuje, kol išsivynioja (taip išsiskleidžia priskonio kvapas); vėliau temperatūra sumažinama, įdedant kitus komponentus: pomidorus, svogūnus ar jogurtą. Cinamono gabaliukai prieš patiekiant gali būti išimami, bet dažniausiai paliekami kaip kvapnus papuošimas.

Daugelyje kitų šalių pirmenybė teikiama maltam cinamonui. Milteliai turi būti dedami prieš patiekiant patiekalą, kadangi šiek tiek pavirus tampa truputį kartūs.

Taip vadinami ceiloninio cinamono pumpurai, tai nesunokę vaisiai, nuskinti tuoj pat po žydėjimo. Iš išvaizdos jie panašūs į gvazdikėlius. Šie pumpurai yra mažiau aromatingi negu žievė, tačiau pasižymi įdomesniu kvapu: švelniu, tyru ir saldžiu. Jie smulkiai sumalami, kad išgauti aromatą. Kaip prieskonis naudojami tik Kinijoje ir Indijoje (Kutch regione Gudžarato valstijoje).

Šaltinis :
www-ang.kfunigraz.ac.at/~katzer/engl/spice_welcome.html