Food-Info.net> Maisto produktai > Arbata

Arbatos gamyba

Arbatos gamybos etapai :

•   Vytinimas
•   Susukimas
•   Oksidavimas (‘fermentacija')
•   Džiovinimas
•   Pakavimas

Nors procesas palyginus nesunkus, tačiau norint išgauti reikiamą arbatos kvapą ir skonį, reikia kruopščiai kontroliuoti kiekvieną gamybos etapą.

Vytinimas

Vytinimo tikslas sumažinti arbatos lapuose drėgmės kiekį iki 70% (skiriasi priklausomai nuo regiono).

Arbata pažeriama ant metalinio sieto. Pastoviai pučiamas pro arbatą oras pašalina iš jos drėgmę.

Šis procesas trunka apie 12 -17 valandų. Jo pabaigoje lapai tampa minkšti ir lankstūs, todėl gerai susisuka.

Vytinimo pavyzdys (Šaltinis)

Susukimas

Arbata kraunama į horizontaliai besisukančią mašiną. Šio proceso pabaigoje lapai atrodo kaip susukta viela. Sukimo proceso metu lapai taip pat pažeidžiami, ko pasekoje prasideda trečias procesas.

Sukimo pavyzdys (Šaltinis)

Išskyrus labiau tradicinį ir lengvą susukimą, du kiti metodai naudojami daugiausiai juodos arbatos iš suplėšytų lapelių (fanning) bei arbatos dulkėms (dust) gaminti. Šios arbatos dažniausiai naudojamos arbatžolių maišelių gamybai.

CTC gamybos metodas :

CTC susideda iš smulkinimo, plėšymo ir sukimo. Vytinti lapai dažniausiai pjaustomi mašinomis vienodo dydžio gabaliukais. Tada lapai paduodami į CTC mašiną, kur jie suspaudžiami, suplėšomi ir susukami viena operacija metaliniais suktuvais. Išsiskyrę ląstelių sultys surenkamos ir supilamos atgal į lapus. Tada susukti lapai oksiduojami, džiovinami ir rūšiuojami. CTC metodas daugiausiai naudojamas Indijos regionuose.

LTP metodas :

Trečiasis juodosios arbatos gamybos metodas yra LTP (Lawrie Arbatos Procesorius) metodas, pavadintas mašinos išradėjo vardu. Šiuo metodu, vytinti lapai, prieš perdirbant LTP mašina, lyginami. Čia jie susmulkinami gabaliukais greitai besisukančiomis geležtėmis. Toliau seka įprastos oksidacijos, džiovinimo ir rūšiavimo procedūros.

Oksidacija (fermentacija)

Kai sukimas baigtas, arbata kraunama į lovius arba ant stalo, kur fermentai, esantys lapuose, kontaktuoja su oru ir pradeda oksiduotis. Sukuriamas tam tikras arbatos skonis, spalva bei stiprumas.

Šio proceso metu arbatos lapų spalva pasikeičia nuo žalios, šviesiai rudos iki tamsiai rudos, tai įvyksta prie 26 0 C temperatūros.

Šis etapas kritinis galutiniam arbatos skonio susidarymui - jeigu paliekama per ilgai skonis suprastėja.

Oksidacija trunka nuo pusės iki 2 valandų.

Šis procesas pastoviai stebimas naudojant termometrą. Tada pereinama prie paskutinio etapo - arbatos džiovinimo.

Kuo ilgiau trunka oksidacijos procesas, tuo tamsesnė esti arbata. Žalioji arbata visai neoksiduojama arba tik labai trumpą laiką. Ulongo arbatos (žiūrėti klausimus) yra dalinai oksiduojamos, o juodoji arbata yra daugiausiai oksiduojama.

Dažnai šis žingsnis nurodomas kaip fermentacija. Tačiau, fermentacijai reikalingi mikroorganizmai (bakterijos, pelėsiai, mielės, tokie kaip duonoje, aluje), kurie nėra būtini arbatos fermentacijai. Arbatos fermentacija yra cheminės oksidacijos procesas.

Džiovinimas

Kad sustabdyti oksidacijos procesą, arbata praleidžiama pro karšto oro džiovintuvus. Tai sumažina absoliučios drėgmės kiekį iki 3% ir sustabdo fermentų veiklą. Šiuo procesu baigiama oksidacija ir arbata jau paruošta rūšiavimui bei pakavimui. Žiūrėti rūšiavimas.

Pakavimas

Arbata dažniausiai pakuojama į dideles medines dėžes ir eksportuojama. Toliau ji gali būti pakuojama į mažesnes pakuotes, arbatžolių maišelius ir pan.