An initiative of :




Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto



Food-Info.net> Maisto produktai > Prieskoniai ir augalai

Kvapusis mairūnas (Majorana hortensis)

Augalo šeima:

Lamiaceae (notrelinių šeima)

Botaniniai sinonimai:

Origanum maiorana

Kilmė:

Kvapusis mairūnas kilęs iš Mažosios Azijos. Kai tapo populiariu prieskoniu, auginamas ne tik Viduržemio jūros regiono šalyse, bet ir Centrinėje bei Rytų Europoje, nors geros kokybės prieskoniams reikia beveik karšto klimato.

Naudojamos augalo dalys:

Lapai.

Juslinės savybės:

Aromatingas ir šiek tiek kartus. Kvapas nėra labai panašus į botaniškai giminingą raudonėlį.


Pagrindinės sudedamosios dalys:

Eterinio aliejaus sudėtis priklauso nuo dirvožemio, klimato ir sezono, bet dažniausia būna tarp 0,7% ir 3,5%. Svarbiausias aromato komponentas yra biciklinis monoterpeno alkoholis cis-sabineno hidratas (daugiausia 40%); be to reikšmingais kiekiais rasta α-terpineno, 4-terpineolio, α-terpineolio, terpinenil-4-acetato ir 1,8-cineolio. Fenolio junginių, kurie nulemia būdingą raudonėlio kvapą, nerasta.

Kvapusis mairūnas, žydintis augalas

Vartojimas:

Kvapusis mairūnas, panašiai kaip peletrūnas (botaniškai ne giminingas), yra prieskonis, kuriam iš vienos pusės reikia šilto klimato, kad įgytų specifinį aromatą, bet iš kitos pusės, džiovinant netenkantis kvapo. Nepaisant šio trūkumo, tai gerai žinomas Centrinėje Europoje kulinarinis augalas.

Džiovintas k vapusis mairūnas ypatingai svarbus pramoniniame maisto produktų perdirbime ir plačiai naudojamas kartu su čiobreliu, prieskonių mišiniuose dešrų gamyboje; Vokietijoje, kur gaminama daug rūšių dešrų, vadinamas Wurstkraut dešrų žolele. Be to, virtų ar keptų kepenų skaninimas mairūnu yra kažkas klasikinio. Mairūnas sudaro puikų derinį su lauro lapais; be to, gerai dera su nedideliais kiekiais juodųjų pipirų ar kadagio uogų. Paskiausias derinys gerai tinka ragu, yaptingai iš elnienos.

Taip pat mairūnas naudojamas daržovių patiekaluose; jis labiausia tinka su šiek tiek sunkesnėmis daržovėmis, tokiomis kaip pupos ar kopūstai. Skanios bus keptos bulvės gausiai paskanintos mairūnu.

Pietų Europos kulinarijoje populiaresnis šviežias k vapusis mairūnas. Kadangi šaltame klimate išaugusio mairūno kvapas silpnesnis, kituose regionuose jį naudojant galima ir nusivilti. Šviežias mairūnas gali suteikti naujų akcentų prancūziškam fines herbes (prieskoninų žolelių rinkinys) ir dažnai siūlomas švelniems žuvies patiekalams skaninti; dedamas tik prieš patiekimą.

Vakarų Azijoje auginamas k vapusis mairūnas daug aromatingesnis nei europinė rūšis; jo kvapo diapozonas tarp europietško mairūno ir raudonėlio. Terminas zahtar (taip pat rašomas zaatar ar za'tar) gali reikšti tiek prieskonių mišinį, tiek ir patį, stiprų prieskonį.

Kvapusis mairūnas taip pat populiarus tolimojoje Šiaurėje, aplink Kaukazo kalnus. Khmeli-suneli (gruziniškas prieskonių mišinys) naudojamas įvairiems gruziniškiems mėsos bei daržovių troškiniams ir garsiems Gruzijos virtuvės padažams skaninti.

Šaltinis :
www-ang.kfunigraz.ac.at/~katzer/engl/spice_welcome.html

 


Food-Info.net is an initiative of Stichting Food-Info, The Netherlands

Free counters!